Tėvams labai svarbu žinoti pagrindinius pirmosios pagalbos vaikams principus. Susipažinkite su dažniausiai pasitaikančiomis traumomis, pavyzdžiui, įpjovimais, patempimais ir nudegimais, ir apsirūpinkite būtiniausiais reikmenimis, pavyzdžiui, lipniais tvarsčiais, antiseptinėmis servetėlėmis ir skaitmeniniu termometru. Išmokite dirbtinio kvėpavimo ir kaip reaguoti užspringus; šie įgūdžiai gali išgelbėti gyvybę. Gydant sužeidimus, visada plaukite žaizdas ir tepkite jas antibiotikų tepalu. Atidžiai stebėkite bet kokius infekcijos požymius ar nuolatinį skausmą, nes būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Suprasdami šias svarbiausias sritis, galėsite užtikrinti vaiko saugumą, o daugiau patarimų padidins jūsų pasirengimą ekstremalioms situacijoms.
Svarbiausi dalykai
- Susipažinkite su įprastomis vaikų traumomis, tokiomis kaip įpjovimai, patempimai ir nudegimai, kad galėtumėte veiksmingai reaguoti ekstremalių situacijų metu.
- Turėkite būtiniausių pirmosios pagalbos priemonių, įskaitant lipnius tvarsčius, antiseptines servetėles ir skaitmeninį termometrą.
- Išmokite dirbtinio kvėpavimo ir reagavimo į užspringimą metodų, kad galėtumėte greitai veikti vaiko gyvybei pavojingose situacijose.
- Supraskite, kaip gydyti įpjovimus ir įbrėžimus: išvalykite žaizdą, patepkite antibiotikų tepalu ir naudokite sterilų tvarstį.
- Žinoti, kada kreiptis į gydytoją dėl rimtų simptomų, pavyzdžiui, nuolatinio skausmo, kvėpavimo sutrikimų ar infekcijos požymių.
Suprasti dažniausiai pasitaikančias vaikų traumas
Kiekvienam tėvui ir globėjui svarbu suprasti dažniausiai pasitaikančias vaikų traumas. Vaikai iš prigimties yra smalsūs ir linkę į nuotykius, todėl dažnai patiria sumušimų, nubrozdinimų ir rimtesnių traumų.
Vienas iš dažniausiai pasitaikančių sužalojimų – įpjovimai ir įbrėžimai, paprastai atsirandantys dėl kritimo ar šiurkštaus žaidimo. Būtina stebėti, kokio gylio yra žaizda ir ar jai reikia medikų pagalbos.
Kita dažnai pasitaikanti trauma yra patempimas arba išnirimas, dažnai atsirandantis dėl nepatogių judesių žaidžiant ar sportuojant. Pažeistoje vietoje pastebėsite patinimą arba skausmą, todėl svarbu pailsėti ir pakelti traumą, kad būtų skatinamas gijimas.
Taip pat dažnai pasitaiko nudegimų nuo karštų skysčių ar saulės spindulių. Visada turėtumėte įvertinti nudegimo sunkumą; nedidelius nudegimus dažnai galima gydyti namuose, o rimtesnius nudegimus gali prireikti profesionalios priežiūros.
Galiausiai galite susidurti su galvos traumomis, ypač nukritus. Svarbu stebėti vaiką, ar nėra sumišimo, galvos svaigimo ar galvos skausmo požymių.
Suprasdami šiuos sužalojimus galėsite veiksmingai reaguoti ir suteikti vaikui paguodą šiomis kankinančiomis akimirkomis.
Svarbiausi pirmosios pagalbos reikmenys
Kai vaikai susižeidžia, tinkamų pirmosios pagalbos priemonių turėjimas po ranka gali daug ką pakeisti. Norite būti pasirengę neišvengiamiems įbrėžimams ir nubrozdinimams, todėl suskirstykime svarbiausius dalykus, kuriuos kiekvienas tėvas turėtų turėti savo pirmosios pagalbos vaistinėlėje.
Pradėkite nuo įvairių dydžių lipnių tvarsčių nedideliems įpjovimams ir įbrėžimams. Didesnėms žaizdoms tvarstyti būtina sterili marlės pagalvėlė ir medicininė juosta.
Nepamirškite antiseptinių servetėlių arba purškalo, kad išvalytumėte sužeidimus ir išvengtumėte infekcijos. Pincetas pravers norint pašalinti atplaišas, o vienkartinės pirštinės padės palaikyti higieną.
Taip pat turėtumėte turėti skaitmeninį termometrą, kad patikrintumėte, ar nėra karščiavimo, ir vaistų nuo skausmo, pavyzdžiui, paracetamolio ar ibuprofeno – tik būtinai laikykitės dozavimo nurodymų, atsižvelgiant į vaiko amžių ir svorį.
Šaltas paketas gali sumažinti patinimą, jei yra baisių nubrozdinimų ir mėlynių. Galiausiai, turėdami nedidelį pirmosios pagalbos vadovėlį, galėsite atlikti pagrindines procedūras.
Bendrasis dirbtinis kvėpavimas ir reakcija į užspringimą
Mokėjimas atlikti dirbtinį kvėpavimą ir reaguoti į užspringimo atvejus tėvams ir globėjams gali išgelbėti gyvybę. Kai vaikas nekvėpuoja arba neturi pulso, būtina nedelsiant atlikti dirbtinį kvėpavimą. Pradėkite skambinti pagalbos tarnyboms, tada paguldykite vaiką ant lygaus paviršiaus.
Kūdikiams švelniai palieskite koją ir patikrinkite, ar reaguoja. Jei jie nereaguoja, atlikite 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir 2 gelbėjimo įkvėpimus. Vyresniems nei vienerių metų vaikams taikykite panašų metodą, tačiau stipriau suspauskite krūtinę.
Užspringimas gali įvykti greitai, todėl turite veikti greitai. Jei vaikas kosėja arba dūsta, bet vis dar gali kvėpuoti, paskatinkite jį toliau kosėti. Jei jie negali kvėpuoti, atlikite smūgius į nugarą, smūgiuodami vaiko nugarą tarp menčių rankos kulnu.
Jei tai nepadeda, pereikite prie pilvo pūtimo ( Heimlicho manevras). Atsistokite vaikui už nugaros, sugniaužkite kumštį ir padėkite jį tiesiai virš bambos, stumdami į vidų ir į viršų. Kartokite, kol objektas bus išstumtas arba vaikas nustos reaguoti.
Jei išliksite ramūs ir žinosite šiuos veiksmus, nelaimės atveju situacija gali labai pasikeisti.
Įpjovimų ir įbrėžimų gydymas
Skubus įpjovimų ir įbrėžimų gydymas gali padėti išvengti infekcijų ir užtikrinti, kad vaikas greitai užgytų. Vaikui įsipjovus ar įdrėskus, išlikite ramūs. Jūsų nuraminimas padės jam jaustis saugiam.
Pirmiausia nusiplaukite rankas arba mūvėkite vienkartines pirštines, kad neįneštumėte mikrobų. Švelniai nuvalykite žaizdą muilu ir vandeniu, pašalindami nešvarumus ir nešvarumus. Venkite naudoti vandenilio peroksidą ar alkoholį, nes jie gali sudirginti žaizdą.
Po valymo užtepkite antibiotikų tepalo, kad išvengtumėte infekcijos. Tada uždėkite sterilų tvarstį arba marlę. Tai apsaugos žaizdą nuo bakterijų ir išlaikys ją švarią. Būtinai keiskite tvarstį kasdien arba kai jis sušlampa ar susitepa.
Jei vaikas skundžiasi skausmu, vadovaudamiesi etiketėje pateiktais nurodymais, galite duoti jam atitinkamą paracetamolio arba ibuprofeno dozę.
Ateinančias kelias dienas stebėkite žaizdą. Ieškokite infekcijos požymių, pavyzdžiui, padidėjusio paraudimo, patinimo ar pūlių. Pastebėjus bet kurį iš šių požymių, svarbu imtis tolesnių veiksmų dėl vaiko sveikatos.
Tinkamai prižiūrint, dauguma įpjovimų ir įbrėžimų užgyja be komplikacijų.
Kada kreiptis į gydytoją
Kartais, nepaisant visų jūsų pastangų namuose, dėl vaiko sužalojimo gali prireikti profesionalios medicininės pagalbos. Labai svarbu žinoti, kada kreiptis pagalbos, kad užtikrintumėte, jog jūsų vaikas gaus reikiamą priežiūrą.
Pateikiame trumpą nuorodų lentelę, padėsiančią priimti šį sprendimą:
| Ženklai, dėl kurių reikia kreiptis pagalbos | Ką daryti |
|---|---|
| Nuolatinis arba stiprus skausmas | Vežkite vaiką į artimiausią greitąją medicinos pagalbą |
| Pasunkėjęs kvėpavimas arba rijimas | Nedelsiant skambinkite pagalbos tarnyboms |
| Infekcijos požymiai (paraudimas, patinimas, karščiavimas) | Nedelsiant kreipkitės į pediatrą |
Kai jūsų vaikui pasireiškia kokie nors nerimą keliantys simptomai, nedvejodami kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą. Jei jis praranda sąmonę, yra sumišęs arba patyrė galvos traumą, būtina kreiptis į skubios pagalbos. Visada pasikliaukite savo instinktais – jei kas nors atrodo ne taip, geriau pasisaugokite ir kreipkitės į gydytoją. Jūsų vaiko sveikata ir saugumas visada turėtų būti svarbiausia. Atminkite, kad nieko blogo prašyti pagalbos; jūs nesate vieni.
Dažnai užduodami klausimai
Kokio amžiaus vaikai turėtų pradėti mokytis pagrindinių pirmosios pagalbos įgūdžių?
Pagrindinių pirmosios pagalbos įgūdžių vaikus reikėtų pradėti mokyti maždaug nuo 8 metų. Tokio amžiaus vaikai gali suvokti paprastas sąvokas ir veiksmingai reaguoti nelaimės atveju, o tai padeda jiems pasitikėti savimi ir prisiimti atsakomybę už savo saugumą.
Kaip nuraminti vaiką teikiant pirmąją pagalbą?
Įsivaizduokite raminantį vėjelį audringą dieną. Norėdami nuraminti vaiką pirmosios pagalbos metu, kalbėkite tyliai, palaikykite akių kontaktą ir skatinkite giliai kvėpuoti. Jūsų ramus buvimas nuramina vaiką ir padeda sumažinti jo nerimą.
Ar yra tėvams skirtų pirmosios pagalbos kursų?
Taip, yra pirmosios pagalbos kursų, skirtų specialiai tėvams. Šiuose kursuose daugiausia dėmesio skiriama svarbiausiems įgūdžiams ir metodams, padedantiems labiau pasitikėti savimi sprendžiant kritines situacijas. Ieškokite vietinių pasiūlymų arba internetinių galimybių, atitinkančių jūsų poreikius.
Kokie yra vaikų nerimo po traumos požymiai?
Po traumos galite pastebėti vaiko nerimo požymių, pavyzdžiui, prislėgtumą, miego režimo pokyčius, padidėjusį dirglumą ar nenorą dalyvauti veikloje. Šiuo laikotarpiu svarbu nuraminti ir palaikyti.
Kaip išmokyti vaiką saugumo ir sužalojimų prevencijos?
Apie saugumą galvokite kaip apie tvirtą skėtį audros metu; jis apsaugo jūsų vaiką nuo žalos. Mokykite juos apie galimus pavojus per įdomius pokalbius, vaidybinius scenarijus ir skatinančius klausimus. Suteikite jiems galimybę atpažinti pavojus ir jų išvengti.
Išvada
Būdami tėvai, norite jaustis pasirengę ir pasitikintys savo vaikui padarytomis traumomis. Išmanydami dažniausiai pasitaikančias traumas, turėdami būtiniausių reikmenų, mokėdami daryti dirbtinį kvėpavimą, gydyti įpjovimus ir įdrėskimus ir žinodami, kada kreiptis pagalbos, būsite pasirengę veikti greitai ir veiksmingai. Atminkite, kad svarbi kiekviena akimirka, kiekvienas veiksmas ir kiekvienas vaikas nusipelno saugios aplinkos. Būkite informuoti, išlikite ramūs ir pasitikėkite savo instinktais – jūs turite tai padaryti!